Justinas

Studentas

Jūsų pamokas vis atsimenu ir iki šiol, pamenu, kad laukdavau šeštadienių, kuomet vyks tapybos užsiėmimai. Nepasakyčiau, kad man tai buvo tiesiog tapybos pamokos , tai buvo kažkas daugiau.. Kalbos apie menininko kelią, žmogų, aplinką, koncentraciją buvo tai ko visada, net ir dabar, pasigendu jau studijuodamas aukštojoje mokykloje. Keista, kad apie tai mums niekas nekalba, nežinau galbūt yra manymas, kad tai nereikalinga, tačiau kaip studentas galiu pasakyti, kad labai daug žmonių būtent to ir pasigenda studijuodami…

Nedaug yra mokytojų… Tą supratau įstojęs. Neretai susitinki su dėstytojais, kurie patys seniai nebedega noru mokyti, o apie meną kalbos vis labiau linksta į formalizmą, kartais atrodo, kad net bijoma atviro santykio su studentais. Tačiau džiaugiuosi, kad turėjau galimybę kuriam laikui tapti Jūsų mokiniu, tos pamokos tikrai buvo vienos vertingiausių, taip pat  ir iš praktinės pusės. Per stojamuosius surinkau aukštus balus, įstojau į finansuojamą vietą, nors iki pradedant lankyti pamokas tapybos egzaminų bijojau.

Man tai buvo laikas per kurį mokiausi. Ne visada gali pasakyti, kad kažko išmokai, nėra taip lengva. Greit galima išmokti teisingai laikyt teptuką, technikos, tačiau to “kažko” daugiau, ko taip išsiilgę daugelis, nepasiimsi iš bet kur.. Suprantu, kad mokytojo vaidmuo čia labai svarbus, žmogaus kuris žino ir perduoda. Būtent mokinimosi laikas man tai ir buvo, kurio vaisius atsimenu ir valgau iki šiol.